Gyvename postmodernizmo amžiuje, pastoviame pokyčių rate. Šiandien tikrovės suvokimas įvairiais meniniais kūrybos būdais nuolat ir išesmės keičiasi. Nusistovėjusios kūrybos formos nėra nepamainomos ir universalios - menas šiandien yra "Mūšio laukas" - mastymo ir formos principais. Tačiau pamatas kuriame vyksta "Mūšis" suformuotas žiloje senovėje. Šimtmečius kurta ir perduodama kartoms etnovizualinė kalba randasi ir šiuolaikiniuose meno darbuose.
" Liaudies menas turi būti mūsų meno pamatas, iš jo turi iškilti savotiškas lietuvių stilius, jis yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turį savyj, yra grynas savotiškas ir išsimtinai lietuviškas. "
M.K. Čiurlionis
M.K. Čiurlionis
Netikėtai aptikau liaudės dailės elementų Ir mano kasdieniniame darbe (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija). Tai oficialios Lietuvos Pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai 2013 metais dovanos, skirtos aukšto rango pareigūnams, delegacijų nariams. Pirmininkavimo suvenyrai buvo užsakyti Lietuvos neįgaliųjų socialinėse įmonėse. Dovanų krepšį sudarė: lininis krepšys,lininė staltiesė, pasidabruotas šaukštelis su gintaro inkrustacija, kalėdinis žaisliukas iš žalvario su tautiniais motyvais, odinė dėžutė.
Pasidabruotas šaukštelis medui. Jame vaizduojamas pasaulio medis, pasaulio stulpas (būdingas daugelio pasaulio tautoms) jungiantis žemę ir dangų. Medžio viršuje - saulės kelią dangaus skliautu simbolizuoja gintaru puošta verpstė, kamienas - žemė, šaknys - požemis.
Gamintojas: socialinė įmonė " Ūlos juvelyrų studija"
Žalvarinis eglutės žaisliukas. Lietuvių liaudės mene saulė juda ratu pilna šilumos, energijos, atsinaujinančios gyvybės. Ji užima pagrindinę vietą lietuvių liaudies ornamente. Saulė budina žemę ir skatina ją klestėti.
Gamintojas: socialinė įmonė " Ūlos juvelyrų studija"
Megzta lino staltiesė. Audinis kartu su liaudies dainomis yra vienas iš seniausiu liaudies meno reiškinių. Kuklus spalvingumas lyginant su kilimų, juostų ar žiurstų spalvomis. Medžiagą staltiesių audimui Lietuvoje sudarė balinti ir nebalinti lininiai siūlai. Vienodos, tylios spalvos, kelių atspalvių (šviesesnio ir tamsesnio), vienoda bei negausi raštų forma. Galima pastebėti, kad ritmiškas ornamentų pasikartojimas yra tam tikras pastovus dėsnis slaltiesių audime.
Lininis krepšys su siuvinėtu Seimo logotipu.
Gamintojas: asociacija ,,Neįgaliūjų žmonių centras"
Rankų darbo odinė dėžutė, puošta tradiciniu lietuvių liaudies ornamentų. Šešiakampė segmentinė žvaigždė - saulės simbolis. Kultnis elementas liaudies ornamente.Gyvybės rato simbolis reiškia dinamiką, judėjimą priekin, erdvės ir laiko ryšį nuolat kintančiame pasaulyje.Juo puošiami rakandai,prieverpstės, kultuvės, architektūra.
Gamintojas: viešoji įstaiga ,,Valakupių reabilitacijos centras"
Knygų skirtukams, atkartojantiems tautinių juostų motyvus, panaudoti seniausi lietuvių geometrinių ornamentų simboliai bei tautinis koloritas. Čia galime pamatyti du svarbiausius meninius elementuis : spalvingumą (kaip tapyboje) ir piešinį - raštą, kuris turi grafiškumo pobūdį. Dažniausias juostų fonas yra baltas. Spalvų neperdaugiausia, jos kuklios. Juostose vartojami raštai beveik išsimtinai yra grafiški, geometriški, primityvus. Raštų rūšių yra labai daug: eglutė,kriputė, langučiai ir t.t. Šie raštai paprastai yra išdėstomi per juostos vidurį, kraštai yra papuošiami kitokiais raštais. Vienoje juostoje niekada nevartojama didelė raštų rūšių gausa,vieno ar dviejų, retai trijų raštų kompozicijas.
Ornametnto reikšmė: rombas - aktyvumo simbolis: žemė, saulė, diena, vainikas, ugnis.
Svastika. Kryžiaus pavidalo dinamiškas Saulės, Perkūno, ugnies, jėgos, judesio ženklas. Jis randamas beveik visose senose kultūrose. Svastikos motyvai būdingi
lietuvių ir latvių ornamentikai. Baltai juos dar siejo su laime,
šviesa ir gėriu. Svastika yra dviejų rūšių: su judesiu į dešinę
ir į kairę. Pasitaiko su kampuotomis ir lenktomis alkūnėmis
bei pusinės pvz. tautinėje juostoje.
Gamintojas: viešoji įstaiga ,,Valakupių reabilitacijos centras"
Literatūros šaltiniai:
1. Galaunė P. Lietuvių liaudies menas.- Vilius: "Mokslo" leidykla, 1988.
2. Andrijauskas A., Grožis ir Menas. - Vilniaus daulės akademijos leidykla, 1995.
Internetiniai šaltiniai:
1.http://mkp.emokykla.lt/etnine/
2.http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=63&Itemid=193
Nuotraukos O. Posaškovos